Bijau tik to, kas gali nustumti nuo stogo.

 Šiandien supratau, kad iki kaulų gilumos bijau skausmo. 

Turbūt tai galėčiau įvardinti kaip savo didžiausią baimę, kurį slėpėsi mano sielos ir kūno pakrasčiuose. Mieliau jau bijočiau aukščio, kas galvojau, kad yra realu, bet supratau, kad bijau tik minties, kad būnant aukštai man gali kažkas nutikti ir kūną palies skausmas. 

Nesu girdėjus nieko tvirtinant tokios baimės. Tikrai esu girdėjusi, kad žmonės bijo skausmo, kad nenori į ligoninę, nes skaudės, bet aš bijau daryti viską, kas galimai mane nuves iki menkiausio skausmo. Nemėgstu, kai mane nukrato elektra... Tai vienas iš pavyzdžių.

Dažnai netyčiomis sukeltas skausmas, skauda labiau nei per prievartą. Specialiai įkandus į liežuvį ne taip skauda, kaip netyčia

Šį kart daug pasakyti negaliu, tik tai, kad mano baimė stipri ir didžiulė ir nevisi gali ją suprasti ir priimti kaip baimę.