Mykolaitis Saulius

Saulius Mikolaitis.

Matyti, kiek žmonèms emocijų atsiranda netyčiom emocijų.

Kiek temų aptarti, patylėjus 3 mėnesius.

Jis man primena gražius momentus, kai žiūri, kaip mylimas daro kažką kas tave verčia didžiuotis.

Arba kaip Mykolaitis padeda džiaugtis diskusija, kuri yra iškelta. Kas istorijoje yra teisus ir kas blogietis.

Arba priverčia mąstyti, ka greitu metu prarasi. Draugė, sesė štai mano praradimas greitu metu bus. Liko 2 dienos ir darosi labai liūdna ir tai tik Mikolaičio deka. Jis sugeba suvokti ką prarasi ir ką turėjai. Jis priverčia sukurti albumą “driving too fast, winds in my face”.

Čia yra albumas, kur kiekviena diena suteikia ta emocija, galvoti apie praradimus, turejimus ir mylimus ar nekenciamus.

Grojanciai muzikai, tokiai muzikai grojant, kyla emocijus prisiminti, ko cia truksta, ko cia nera ir kas turetu buti.

Man istikruju patinka sios emocijos. Jos labiausiai mane traukia i mano nutolusias emocijas, vaizduote.

Mano mylimi zmones. Ka as jiems jauciu, jauciau ir koks tarp to skirtumas.

Prisiminti, koks buvo jausmas be problemu sedeti prie lauzo ir tiketis kad bulvyte nesudegs, nes stengeisi, kad sviestas neistirptu. 

Aciu visiems, kas man tokias suteike. MAMA, SESE, Mirukas, kr. Tevai, tolimos/ netikrai tikros gimines.

Tos dienis ryta miela su rasa ir salciu besiskverbiant vercia men judeti i prieky ir tiketi, kad as tokias idejas galesiu teikti kazkam ir versti kazka taip jaustis kaip as jauciuosi. 

Nors nezinia ar cia jausmas kuri reiktu tureti, bet jis stipriausiai mane judina i prieki.