Pasirink mane, nepamiršta

 Nežinau ar nusibodau, ar toks gyvenimo etapas. Bet viską įsivaizdavau visai kitaip...

Turiu pora variantų, arba aš tikrai tapau nuoboda, kas gal nelabai gali būti tiesa..., arba net nežinau kito varianto. Bet nuobodumas irgi nėra atsakymas.

Gal mes nežinom, kas yra meilė. Gal mum tik vaidenasi, bet aš labai dažnai galvoju kaip gera ir kiek gražių vakarų bus. Tai turbūt iš savo pusės atsakymą turiu, bet visi tavo veiksmai man rodo priešingai.

O gal aš esu tik filmų fanatikė? Bet ar romantizavimas yra tai, jog nori būti kartu? Neprašau pasaulio, tik tavęs ir laiko kartu. 

Turbūt mano meilės kalba yra maži gestai, jei tokia yra. Kai nori kažką veikti, bet matai, kad man liūdna dėl to ir pasirenki mane.

Jau seniai nebuvau pasirinkta, nežinau ar iš vis buvau. 

Nežinau ar man labiau yra būti vienai ar būti be tavęs. Vienatvė turbūt praeina, kai randu kuo užimti protą, bet apie tave mintys visada kamuoja... 

Ką aš tokio darau, kad nei tu nei niekas nesirenka manęs? Tu esi tikrai viskas, ką turiu. Kartais atrodo, kad ir mama mane pamiršusi, nors taip negali būti. Bet labai jaučiuosi viena. Dienoje gražių akimirkų labai mažai, bet stengiuosi dėl to neliūdėti. 

Kartais dar norėčiau, kad tau rūpėčiau aš kaip asmenybė. Kad kreiptum dėmesį į tokius dalykus, kurie kažkada galėtų mane nudžiuginti. 

Aš pati pastaruoju metu blogą atmintį turiu, aišku, dalykams, kurie nėra tokie svarbūs, bet pastebėjau, kad arba esu pasimetusi savo galvoje, arba dėl savo užmiršties ką veikiau vakar, pasijaučiau pamiršta. Pamiršta savęs ir visų kitų. 

Pradėjau liūdėti dėl prarasto pečiaus. Ne dėl gražaus romatiško jausmo su juo ir jaukumo iš vienos vietos kambaryje. Bet mus turbūt jis vienijo, buvo šalta ir jis buvo, kas mus fiziškai tikrai sušildė. Su juo turėjome gražiausias akimirkas, šalia jo. Arbata ir tu, žaidimai ir mes. Bijau, kad to nebeturėsim, pamiršim, nebesistengsim dėl vienas kito, pasirinksim kažką kito. Pati nenoriu to daryti, bet jaučiu, kad dešimt kartui pasirinkus ne mane, man turbūt teks imtis to pat. Nesu to dariusi, tu visada mano pirmas pasirinkimas. 

Atrodo lyg ginu save kiekvienam žodyje, bet savo meile esu tvirta. Nes žinau, kad esant išvykus, geriausias etapas grįžti išsiilgus pas tave ir dažnai negauti to pačio iš tavęs... 

Ne tos dienos, liūdesį leisti. Esu čia ir laukiu tavęs... ir vėl, pasirinkai ne mane verkiančia pašonei.